Erekcijos disfunkcija

Kas yra erekcijos disfunkcija?

Erekcijos disfunkcija yra gana dažna būklė, kai vyras negali pasiekti ar išlaikyti pakankamai kietos (ar pakankamai trunkančios) erekcijos, kad galėtų užsiimti seksu.

Erekcijos sutrikimo simptomai gali būti vidutinio sunkumo ir atsitiktiniai arba sunkūs ir pasireiškiantys dažnai. Vyrų impotencija yra labiau tikėtina vyresniame amžiuje, tačiau ji gali pasireikšti ir jaunesniems vyrams.

Tačiau ką erekcijos sutrikimai reiškia mūsų sveikatai plačiaja prasme ir ką tai reiškia mūsų seksualiniam gyvenimui? Ar tai išliks visam laikui ir ką galime dėl to padaryti?

Peržiūrėjo

Daniel Atkinson, Klinikinės komandos vadovas

Erekcijos disfunkcijos simptomai

ED simptomai gali būti įvairaus sunkumo ir skirtingai veikia kiekvieną vyrą. Erekcijos disfunkcijos simptomai ir kitos, tiesiogiai su ED nesusijusios, problemos:

į simptomai	Detalės
Gebėjimas iš dalies pasiekti erekciją, bet ne kiekvieną kartą.	Jūsų varpa padidėja, kai jaučiatės susijaudinęs arba seksualiai stimuliuojamas, tačiau ne kiekvieną kartą, kai norėtumėte užsiimti seksu.
Gebėjimas pasiekti erekciją, bet ne pakankamai ilgai ją išlaikyti.	Galite pasiekti dalinę arba visišką erekciją, tačiau ne tokią, kuri trunka pakankamai ilgai, kad galėtumėte užsiimti seksu. Po kurio laiko jūsų erekcija nėra tokia kieta, kokia turėtų būti reikalinga įsiskverbimui.
Negalėjimas pasiekti erekcijos.	Esate susijaudinęs arba seksualiai stimuliuojamas, tačiau erekcijos pasiekti negalite .
Sumažėjęs lytinis potraukis	Lytinio potraukio sumažėjimas reiškia, kad jums neįdomu užsiimti seksu ar pasiekti erekciją. Tai gali būti susiję su santykių problemomis, stresu, nuovargiu ar sveikatos problemomis .
Prasta savijauta	Kai nesugebėjimą pasiekti ar išlaikyti erekciją lydi menkavertiškumo jausmas arba prasta nuotaika.

Pereiti prie

Peržiūrėjo

Gyd. Daniel Atkinson

Klinikinės komandos vadovas

Peržiūrėta lapkričio 14, 2022.

Susipažinkite su Daniel

Ar šis straipsnis buvo naudingas?

Kada erekcijos problemos yra laikomos ED?

Erekcijos sutrikimai yra dažni ir tam tikru gyvenimo laikotarpiu paveikia daugumą vyrų.

Jei tai nutinka tik retkarčiais, paprastai nėra dėl ko nerimauti. Jei po ED epizodo galite toliau tęsti reguliarius lytinius santykius, tikriausiai nereikia kalbėtis su gydytoju ar imtis tolesnių veiksmų. Tikėtina, kad tai buvo tik pavienis atvejis.

Tačiau jei pastebėjote, kad laikui bėgant jūsų erekcijos kokybė pamažu prastėja, arba erekciją prarandate sekso viduryje, ir tai ėmė kartotis dažniau, nors anksčiau to nebūdavo, tai gali būti prasidedančios fizinės ED požymiai. Šio tipo impotencija yra labiau tikėtina senstant.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizika didėja su amžiumi. Tai gali būti susiję su pasirinktu gyvenimo būdu, įvairiomis ligomis arba tai gali būti paveldimos ligos, jei širdies problemos būdingos ir jūsų šeimos nariams. Dėl to tampa labiau tikėtina, kad varpa kai kada ar visą laiką būna pusiau erektiška, arba atsiranda ED simptomų. Taip yra todėl, kad erekcija priklauso nuo geros kraujotakos ir kraujagyslių funkcijos.

Jei sekso metu susiduriate su ED simptomais, tačiau galite masturbuotis arba rytais pabundate su kieta erekcija („rytinė šlovė“), tai gali būti ženklas, kad jūsų ED tipas gali būti labiau psichologinio pobūdžio.

Psichologinė arba psichogeninė ED gali atsirasti dėl psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, depresijos ar nerimo, tačiau ją taip pat gali sukelti spaudimas ar stresas, atsirandantis dėl minties gerai pasirodyti seksualine prasme.

Alkoholis ir narkotikai taip pat gali turėti įtakos erekcijos kokybei, todėl jei papildomai išgeriate, kad įgytumėte drąsos arba sumažintumėte savo nuogąstavimus, turėkite omenyje, kad tai gali tik apsunkinti erekcijos pasiekimą.

Kaip pasireiškia erekcijos disfunkcija?

Erekcijos disfunkciją ne visada lengva atpažinti. Erekcijos sutrikimai gali pasireikšti bet kuriam vyrui, todėl gydytojams gali būti sunku nustatyti diagnozę, jei nepasiekėte erekcijos kartą ar du.

ED yra nustatoma pagal tai, ką pastebite laikui bėgant ir kaip dėl to jaučiatės. Taigi, norėdamas nustatyti diagnozę, gydytojas greičiausiai užduos jums keletą klausimų, tarp kurių gali būti ir tokie klausimai:

Kaip dažnai turite problemų pasiekiant erekciją?
Kokio kietumo ar standumo paprastai būna jūsų varpa, kai esate susijaudinęs?
Kaip dažnai sekso metu sugebate įsiskverbti į partnerę/-į?
Ar mėgaujatės lytiniais santykiais?
Kaip dažnai jaučiate lytinį potraukį?

Gydytojas taip pat gali pasiteirauti apie jūsų sveikatos būklę ar vartojamus vaistus, nes tai gali turėti įtakos gebėjimui pasiekti ar išlaikyti erekciją. Jis taip pat gali paprašyti užrašyti savo patirtį, susijusią su ED, arba gali paprašyti stebėti naktinę erekciją, kad atskirtų fizines priežastis nuo psichologinių.

Kiti įspėjamieji erekcijos sutrikimo ženklai

Erekcijos disfunkcijos požymiai ne visada yra aiškūs ir paprasti. Klasikiniai ir lengvai atpažįstami simptomai apima tik dalinę erekciją, nepakankamai ilgai trunkančią erekciją, kad būtų galima užsiimti seksu, arba visišku negalėjimu pasiekti erekciją.

Tačiau yra ir kitų įspėjamųjų erekcijos sutrikimo požymių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Vienas iš jų – lytinio potraukio sumažėjimas. Apibrėžti sveiką lytinį potraukį taip pat sunku, nes jis iš dalies yra subjektyvus. Kiekvienas pasitenkinimą lytiniu gyvenimu apibrėžiame skirtingai. Tačiau paprastai, jei susidomėjimo seksu stoka kelia nerimą arba trukdo jūsų gyvenimo kokybei, turėtumėte apie tai pasikalbėti su gydytoju.

Dažniausios mažo ar sumažėjusio lytinio potraukio priežastys gali būti santykių problemos, tam tikrų dalykų žinojimas apie partnerę/-į, seksualinės traukos praradimas, dažni ginčai ar neišspręsti konfliktai. Seksualinės problemos, tokios kaip priešlaikinė ejakuliacija ar erekcijos sutrikimai, taip pat gali turėti įtakos libido. Pavyzdžiui, jei dažnai bandote pasiekti erekciją, dėl to gali kilti noras apskritai vengti sekso, užuot sprendus problemą.

Kiti įspėjamieji ženklai, susiję su ED, gali būti psichikos sveikatos problemos. Depresija, nerimas, potrauminio streso sutrikimas (PTSS) ar asmenybės sutrikimas gali prisidėti prie ED simptomų pasireiškimo ir mažo ar sumažėjusio lytinio potraukio.

Ar yra įvairių erekcijos disfunkcijos tipų?

Impotencija arba ED įprastai yra skirstoma į du tipus, tačiau kartais galima turėti abiejų tipų požymių.

Jei galite pasiekti erekciją, bet negalite jos išlaikyti lytinių santykių metu, pasiekiate tik dalinę erekciją arba apskritai negalite pasiekti erekcijos ir šiuos pokyčiai išryškėjo laikui bėgant, gali būti, kad jums pasireiškia fizinė ED.

Fizinę ED sukelia kažkas, kas turi įtakos kraujo gebėjimui užpildyti dvi varpoje esančias kameras, vadinamas kaverniniais kūnais. Kad įvyktų erekcija, kraujagyslės turi išsiplėsti susijaudinimo metu ir vėl susitraukti, kai varpa prisipildo, sukeldamos standumo būseną. Tačiau netinkamas gyvenimo būdas ir tam tikros sveikatos būklės gali pažeisti kraujagysles, o tai savo ruožtu apsunkina erekciją.

Kitas vyrų impotencijos tipas yra labiau psichologinio pobūdžio. Psichikos sveikatos problemos arba tokie dalykai kaip nerimas gali prisidėti prie ED simptomų.

Kartais ED simptomus gali lemti ir fiziniai, ir psichogeniniai veiksniai.

Sunkumai pasiekiant erekciją

Jei negalite pasiekti erekcijos, gali būti, kad nėra būtinybės nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pirmiausia, galite pabandyti truputėlį pakeisti gyvenimo būdą ir pažiūrėti, ar tai turės įtakos gebėjimui pasiekti erekciją. Tai gali būti subalansuota mityba ir užtikrinimas, kad jūsų svoris neviršytų rekomenduojamo KMI intervalo.

Reguliari mankšta taip pat gali padėti. Vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai atliekami iki 150 minučių arba intensyvaus krūvio pratimai iki 75 minučių yra rekomenduojamas savaitinis fizinis aktyvumas, kad išlaikytumėte gerą fizinę formą ir sumažintumėte riziką. Jei rūkote, apsvarstykite galimybę mesti rūkyti, o jei geriate daug alkoholio, pasistenkite sumažinti jo kiekį, kad tai neviršytų 14 vienetų per savaitę.

Stenkitės reguliariai miegoti nuo šešių iki aštuonių valandų per naktį. Miego trūkumas taip pat gali prisidėti prie ED simptomų atsiradimo ir padidinti sveikatos sutrikimų, kurie gali padidinti impotencijos tikimybę, pasireiškimo riziką.

Jei išbandžius šiuos veiksmus jums vis dar yra sudėtinga pasiekti erekciją, vertėtų aptarti savo simptomus su gydytoju.

Kaip elgtis, jei varpa nesukietėja?

Jei jus vargina ilgalaikės problemos (pavyzdžiui, jau kelias savaites nepavyksta pasiekti erekcijos, nors to norite ir jaučiatės susijaudinęs), tai gali būti ženklas, kad jums yra sunki erekcijos disfunkcija. Tokiu atveju vertėtų užpildyti Tarptautinį erekcijos funkcijos rodiklio (TEFR) klausimyną.
Šis klausimynas yra sudarytas iš klausimų apie jūsų simptomus, kuriuos reikia savarankiškai įvertinti balais nuo 1 iki 5. Pabaigoje gautas galutinis rezultatas gali padėti įvertinti jūsų simptomus ir išsiaiškinti erekcijos sutrikimo tipą.

Kokia turėtų būti erekcija?

Pilnos erekcijos metu varpa turi būti tvirta, standi ir kieta, kad būtų galima užsiimti penetraciniu seksu. Jei jaučiate, kad jūsų erekcija nėra tokia tvirta, kokia turėtų būti, ypač kai esate susijaudinęs ar seksualiai stimuliuojamas, tai gali būti ED požymis.

Viena iš priemonių, kurią galite išbandyti, yra sekti savo erekcijos tvirtumą tam tikrą laiką (pavyzdžiui, mėnesį). Savo erekciją galite įvertinti taip:

0 - varpa nepadidėja,

1 - varpa yra padidėjusi, bet ne kieta,

2 - varpa yra kieta, bet nepakankamai kieta įsiskverbimui,

3 - varpa yra pakankamai kieta, kad būtų galima įsiskverbti, bet ne visiškai kieta,

4 - varpa visiškai kieta ir standi.

Sveiko vyro erekcija susijaudinus paprastai turėtų pasiekti keturių balų įvertinimą. Tačiau taip pat yra normalu, kad kartais erekcija būna šiek tiek silpnesnė.

Jei pastebėjote, kad vidutiniškai jūsų erekcijos tvirtumas įvertintas trimis ar mažiau balų, jūsų erekcija nėra tokia kieta, kokia turėtų (ar galėtų) būti, ir tai gali būti ED požymis.

Sunkumai išlaikant erekciją

Kai kurie vyrai pastebi, kad susijaudinę jie iš pradžių pasiekia erekciją, kaip paprastai tikimasi, tačiau jie negali išlaikyti erekcijos pakankamai ilgai, kad galėtų užsiimti seksu.

Jei jums sunku išlaikyti erekciją arba jūsų varpa neišlieka pakankamai kieta, kai esate susijaudinęs, tai taip pat yra erekcijos disfunkcijos požymis. Tai gali būti tik vidutinio sunkumo ED, o ne sunki ED, kai apskritai neįmanoma pasiekti erekcijos.

Erekcijos praradimas sekso metu gali būti tiek fizinės, tiek psichologinės ED simptomas. Fizines problemas galite spręsti keisdami gyvenimo būdą ir rūpindamiesi sveikata. Kai kurie vyrai atlieka dubens dugno pratimus, siekdami pagerinti savo erekcijos galimybes, nors jų veiksmingumas nėra plačiai ištirtas.

Jei negalite išlaikyti erekcijos ir manote, kad priežastys gali būti psichogeninės, pabandykite pasikalbėti apie tai su savo partnere/-iu. Lytinio potraukio problemos arba sunkumai santykiuose dažnai gali būti psichologinės ED priežastys. Jei manote, kad problema gali būti susijusi su bendra jūsų psichinės sveikatos būkle, galite pasikalbėti apie tai su psichologu.

Jei išbandžius visas šias priemones vis dar turite problemų dėl erekcijos palaikymo, geriausia kreiptis į gydytoją ir pasikalbėti apie tai su juo.

Kiek laiko trunka erekcija?

Erekcijos trukmė yra skirtinga kiekvienam vyrui.

Kiek laiko trunka erekcija gali priklausyti ir nuo to, ką tuo metu veikiate (ar užsiimate seksu, ar ne).

Jei užsiimate seksu, erekcija visada baigiasi ejakuliacijos metu. Ir praktiškai neįmanoma iškart po to vėl ją pasiekti (tai vadinama refrakteriniu periodu).

Vieno tyrimo, kuriame dalyvavo 500 porų, metu nustatyta, kad vidutiniškai pasiekti ejakuliaciją trunka apie 5,5 minutės . Bet kaip dėl erekcijos išlaikymo, kai neejakuliuojate?

Naktinė varpos tumescencija, liaudiškai vadinama naktine erekcija arba „rytine šlove“, yra miego metu įvykstanti erekcija. Sveikiems vyrams jos yra visiškai įprastos ir teigiama, kad vienu metu trunka nuo 25 iki 35 minučių . Jos gali būti patiriamos nuo trijų iki penkių kartų per naktį.

Tačiau erekcijos trukmė iš dalies taip pat yra subjektyvus dalykas ir jos vertinimas priklauso nuo to, kas jums atrodo patogu ir teikia pasitenkinimą. Jei jūsų netenkina erekcijos išlaikymo trukmė, galite pabandyti atlikti erekcijos kontrolės pratimus, įskaitant dubens dugno pratimus.

Taip pat galite išbandyti orgazmo kontrolės praktiką. Tai seksualinės stimuliacijos sumažinimas kulminacijos momentu, siekiant išvengti ejakuliacijos. Palaukite tiek, kol vėl jausitės patogiai, ir tęskite lytinį aktą. Iš pradžių, 1956 m., ši praktika buvo sukurta kaip priešlaikinės ejakuliacijos gydymo būdas, tačiau taip pat yra manoma, kad ji gali padėti ir ED atvejais .

Kokią reikšmę mano lytiniam gyvenimui turi ED?

Galbūt manote, kad gera lytinė sveikata ir tvirta erekcija yra sveiko lytinio gyvenimo pagrindas, ir tai dažniausiai yra tiesa. Tačiau įmanoma turėti lytinių santykių be erekcijos ir tai labai susiję su tuo, kaip mes apibrėžiame seksą.

Jei seksą apibrėžiate kaip lytinį aktą, kuriame įsiskverbimas yra būtinas, tuomet akivaizdu, kad ED gali būti rimta problema jūsų seksualiniam gyvenimui. Tačiau taip pat verta pagalvoti apie kitas praktikas, pavyzdžiui, oralinį seksą, ir apie kitus būdus užsiimti seksu, kur įsiskverbimas nėra būtinas. Galbūt verta su partneriu prisėsti ir pasikalbėti apie savo simptomus ir apie tai, kaip galėtumėte užsiimti seksualine veikla be erekcijos. Taip pat galite pagalvoti apie sekso žaislus, protezus ir pompas.

Patirti orgazmą ir ejakuliuoti įmanoma ir esant tik dalinei erekcijai. Taigi, impotencija gali būti dažna problema vyrams, bet tai tikrai nereiškia jūsų lytinio gyvenimo pabaigos.

Ar erekcijos disfunkcija yra išgydoma?

Nors erekcijos disfunkcija gali būti sunkus ir psichologiškai varginantis sutrikimas, jis neturi tęstis amžinai. Tiek fizinių, tiek psichologinių priežasčių šalinimas gali turėti įtakos erekcijos sutrikimų trukmei.

Pavyzdžiui, vienas seksualinės medicinos žurnale paskelbtas tyrimas parodė, kad po penkerių metų remisija pasireiškė net 29 % tiriamųjų. Jie teigė, kad „senstančių vyrų seksualinė disfunkcija yra dinamiškas sutrikimas, kurio dažnumą ir remisiją lemia įvairūs modifikuojami rizikos veiksniai.“ Paprastai tariant, sveikesnio gyvenimo būdo pasirinkimas gali padėti laikui bėgant išspręsti erekcijos sutrikimų problemą, o kai kuriais atvejais net ir pašalinti simptomus.

Vis dėlto, jei simptomai nesumažėjo net ir ėmusis gyvenimo būdo pokyčių arba jei su ED kovojate jau daugelį metų ir tai turi įtakos jūsų bendrai gyvenimo kokybei, tam yra daug veiksmingų, gerai toleruojamų gydymo priemonių.

Kaip galiu sužinoti, ar man yra ED?

Jei vis dar nesate tikri, ar sergate erekcijos disfunkcija, galite pasinaudoti „Treated“ ED savęs vertinimo įrankiu. Tai greitas ir paprastas gydytojų sukurtas testas, padedantis nustatyti, ar jums gali būti ED, ar ne.
Taip pat galite pasikalbėti su gydytoju, ypač jei ED patiriate pirmą kartą. Gydytojai gali aptarti su jumis jūsų simptomus ir išsiaiškinti, kas juos sukelia, taip pat, kokia gydymo priemonė galėtų

, lapkričio 14, 2022. Informaciją peržiūrėjo Gyd. Daniel Atkinson, Klinikinės komandos vadovas, konsultantas medicinos klausimais. Kita informacijos peržiūra turi būti atlikta lapkričio 14, 2024.

Kaip renkame informaciją.

Pateikdami statistiką, kitus duomenis, nuomonę ar konsensusą, nurodome, iš kur ši informacija gauta. Duomenis, kaip kliniškai patikimus, pateiksime tik tada, jei jie bus gauti iš patikimo šaltinio, pavyzdžiui, valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos, recenzuojamo medicinos žurnalo arba pripažintos analitinės ar duomenų bazės. Daugiau informacijos rasite mūsų redakcinėje politikoje.

Leiskite padėti jums pasirinkti geriau.

Grįžti į viršų

Erekcijos disfunkcija

Kas yra erekcijos disfunkcija?

Erekcijos disfunkcijos simptomai

Ar šis straipsnis buvo naudingas?

Kada erekcijos problemos yra laikomos ED?

Kaip pasireiškia erekcijos disfunkcija?

Kiti įspėjamieji erekcijos sutrikimo ženklai

Ar yra įvairių erekcijos disfunkcijos tipų?

Sunkumai pasiekiant erekciją

Kaip elgtis, jei varpa nesukietėja?

Kokia turėtų būti erekcija?

Sunkumai išlaikant erekciją

Kiek laiko trunka erekcija?

Kokią reikšmę mano lytiniam gyvenimui turi ED?

Ar erekcijos disfunkcija yra išgydoma?

Kaip galiu sužinoti, ar man yra ED?

Leiskite padėti jums pasirinkti geriau.

Palyginkite preparatus

Pasiūlyti preparatą

Klauskite arba siūlykite.

Praneškite apie problemą

Dėl ko jums patiko šis straipsnis?

Dėl ko jums nepatiko šis straipsnis?

Užsiprenumeruokite naujienlaiškius apie Erektilinė disfunkcija ir kita.

Erekcijos disfunkcija

Kas yra erekcijos disfunkcija?

Erekcijos disfunkcijos simptomai

Ar šis straipsnis buvo naudingas?

Kada erekcijos problemos yra laikomos ED?

Kaip pasireiškia erekcijos disfunkcija?

Kiti įspėjamieji erekcijos sutrikimo ženklai

Ar yra įvairių erekcijos disfunkcijos tipų?

Sunkumai pasiekiant erekciją

Kaip elgtis, jei varpa nesukietėja?

Kokia turėtų būti erekcija?

Sunkumai išlaikant erekciją

Kiek laiko trunka erekcija?

Kokią reikšmę mano lytiniam gyvenimui turi ED?

Ar erekcijos disfunkcija yra išgydoma?

Kaip galiu sužinoti, ar man yra ED?

Leiskite padėti jums pasirinkti geriau.

Palyginkite preparatus

Pasiūlyti preparatą

Klauskite arba siūlykite.

Praneškite apie problemą

Dėl ko jums patiko šis straipsnis?

Dėl ko jums nepatiko šis straipsnis?

Užsiprenumeruokite naujienlaiškius apie Erektilinė disfunkcija ir kita.

Pasirinkite pristatymo šalį